Įvardžiai

Asmeniniai įvardžiai:

मैं	main	aš
आप	aap	jūs (mandagi forma)
तुम	tum	tu  (draugiška forma)
तू	tū	tu  (l. dr. forma)
यह	yah	jis,ji (arti)
वह	vah	jis,ji (toli)
हम	ham	mes
आप	aap	jūs
ये	je	jie (arti)
वे	ve	jie (toli)

Indijos visuomenė yra gan hierarchinė ir tai atsispindi Hindi gramatikoje.  Hindi kalboje yra net trys būdai pasakyti „tu“.  Visi turi skirtingą mandagumo lygį. Yra labai svarbu žinoti kada naudoti mandagų įvardį ir kada naudoti draugišką įvardį. Pavyzdžiui, kreipiantis į vyresnį žmogų,  darbdavį, nepažįstamą žmogų, आप (aap) yra naudojamas. Kreipiantis į savo brolius, seseris, pusbrolius, jaunesniuosius šeimos narius, taip pat į tarnaites ar darbininkus, तुम (tum) arba तू (tū) yra naudojami. 

Iš šių dviejų įvardžių,  तुम (tum) yra mandagesnis.  Jeigu तू (tū) yra vartojamas kreipiantis į vyresnius žmones arba žmones užimančius aukštesnes pareigas, jie gali įsižeisti.

Kalbant apie trečią asmenį, taip pat yra mandagi forma ir draugiška forma. Kalbant apie draugus, brolius, seseris, vaikus ir t.t. यह (jah) ir  वह (vah) yra naudojami.  Hindi kalboje यह (jah) ir  वह (vah) abu reiškia „jis,ji“. Tačiau यह (jah) aprašo asmenį ar daiktą, kuris yra netoli nuo kalbančiojo. वह (vah) yra asmuo ar daiktas, kuris yra toli nuo kalbančiojo asmens.

Kalbant apie vyresnį žmogų, tėvą, senelį, dėdę, senelę  ये (je) arba वे (ve) yra naudojami. ये (je) yra naudojamas, kai yra kalbama apie žmogų, kuris yra netoli kalbančiojo, o वे (ve) yra naudojamas , kai kalbama apie žmogų, kuris yra toli nuo kalbančiojo. Pvz.:

ये मेरे रिश्तेदार हैं.	Ye mere rishtedaar hain.	Jie yra mano giminės.
ये मेरे पिताजी और माताजी हैं.	ye mere pitaajy aur maataajy hain.	Jie yra mano tėvas ir motina.
वे मेरे पिताजी हैं.	Ve mere pitaajy hain.	Jis yra mano tėvas.
वह मेरी छोटी बहिन है.	Vah merii čhhoTy bahin hai.	Ji yra mano sesutė.

*Nors यह ir वह taisyklingas tarimas yra „jah“ ir „vah“, indai dažniausiai taria „je“ ir „vo“.

SAVYBINIAI ĮVARDŽIAI:

Hindi savybiniai įvardžiai kaitomi skaičiumi, gimine ir, kai kuriais atvejais , linksnais.

Hindi įvardžiai priklauso nuo objekto, o ne nuo kalbančiojo asmens.  Taigi, savybinio įvardžio giminė ir skaičius turi sutikti su daiktavardžio gimine ir skaičiumi. Hindi kalboje apie pusę daiktavardžių baigiasi raidėmis „aa“ (vyr. g) ir „y“ or „į“ (mot. g.) vienaskaitoje.  Daugiskaitoje vyriškos giminės daiktavardžiai pakeis savo galūnes iš „aa“ į  „en“ („n“ – nosinis garsas, ne raidė), o moteriškos giminės daiktavardžiai pakeis savo galūnes iš „y“ į „iyan“. Kita pusė daiktavardžių baigiasi priebalsiais arba kitais balsiais. Nėra taisyklės, kuri pdėtų nustatyti daiktavardžių giminę. Yra patariama išmokti kiekvieo daiktavardžio giminę atskirrai. Geriausias būdas tai daryti, mokintis žodžių junginius susidedančius iš daiktavardžio ir jį apsakančio būdvardžio. Šioje lentelėje yra pateikti visi savybiniai įvardžiai jų vienaskaitoje, daugiskaitoje,   taip pat vyriškoje ir moteriškoje giminėse.

मेरा	meraa	mano    (vyrg.g.vns)
मेरी	mery	mano    (mot.g. vns)
मेरे	mere	mano     (vyr. g. dgs.)
मेरी	mery	mano     (mot.g.dgs.)
आपका	aapkaa	jūsų
आपकी	aapky	jūsų
आपके	aapke	jūsų
आपकी	aapky	jūsų
तुम्हारा	tumhaaraa	tavo
तुम्हारी	tumhaary	tavo
तुम्हारे	tumhare	tavo
तुम्हारी	tumhaary	tavo
तेरा	teraa	tavo
तेरी	tery	tavo
तेरे	tere	tavo
तेरी	tery	tavo
इसका	iskaa	jo/jos /šio/šios
इसकी	isky	jo/jos/šio/šios
इसके	iske	jo/jos/šio/šios
इसकी	isky	jo/jos/šio/šios
उसका	uskaa	jo/jos/to/tos
उसकी	usky	jo/jos/to/tos
उसके	uske	jo/jos/to/tos
उसकी	usky	jo/jos/to/tos
हमारा	hamaaraa	mūsų
हमारी	hamaary	mūsų
हमारे	hamaare	mūsų
हमारी	hamaary	mūsų
आपका	aapkaa	jūsų
आपकी	aapky	jūsų
आपके	aapke	jūsų
आपकी	aapky	jūsų
इनका	inkaa	jų
इनकी	inky	jų
इनके	inke	jų
इनकी	inky	jų
उनका	unkaa	jų
उनकी	unky	jų
उनके	unke	jų
उनकी	unky	jų