Septyni dalykai kuriuos verta išmokti prieš važiuojant gyventi į Indiją

1) ANGLŲ IR VIETINĖS KALBOS MOKĖJIMAS
2) INDIJOS ISTORIJA SU BRITŲ IMPERIJA
3) INDIJOS KINO ISTORIJA
4) SIUVIMAS
5) INDIŠKAS MAISTAS
6) ŠVENTĖS
7) DEIVĖS IR DIEVAI

1) ANGLŲ IR VIETINĖS KALBOS MOKĖJIMAS

Anglų kalba yra valstybinė Indijos kalba ir yra naudojama visur - kasdieninėse situacijose, mokyklose ir ofisuose. 

Gandžifa korta su Urdu abėcėle, atspausdinta Čitrašalos
 spausdykoje Punėje
(nuotrauka iš http://www.wopc.co.uk/) 

Jeigu nemokėsite anglų kalbos, bus sunku suprasti vietinius ir būti suprastiems. 

Indijos mokyklose kitos mokomos kalbos yra: prancūzų, ispanų, vokiečių ir japonų. 

Rusų kalba

Buvau nustebusi, kai keletas sutiktų gydytojų laisvai kalbėjo rusiškai.

Mūsų kaimynai - gydytojų pora studijavo mediciną Maskvoje ir abu kalba rusiškai.

Prieš kelis mėnesius lankiausi vietinėje ligoninėje, kur budintis gydytojas kalbėjo rusiškai.

Japonų kalba

Dėl daugybės japonų kompanijų ir gamyklų Indijoje, japonų kalba darosi vis populeresnė. Kai kurios vidurinės mokyklos (DPS, Delhi Public School - Delio viešoji mokykla) moko japonų kalbą penktos klasės moksleivius kaip antrąją užsienio kalbą. 

Indijoje yra daugybė Tojotos, Hondos ir Mitsubiši  auto dalių gamyklų, kur vietiniai darbuotojai yra mokomi japonų kalbos. Japonų kalbos mokėjimas gali eiliniam darbuotojui užtikrinti aukštesnius postus šiose kompanijose ar netgi  - darbą Japonijoje.

Prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbos

Yra populiarios antrosios užsienio kalbos mokomos vidurinėse mokyklose.

Vietinė kalba

Indijoje yra 1652 vietinių kalbų, iš kurių 150 kalboma didesnių gyventojų grupių. 22 yra oficialios kalbos.

Vietinės kalbos mokėjimas atvers duris į vietinę kultūrą, filmus bei muziką.

Vietinėmis kalbomis jūs galėsite pasikalbėti su rikšos vairuotojais, tarnaitėmis, daržovių prekeiviais, kaimo žmonėmis ir sužinoti apie gyvenimą Indijoje iš vietinių lūpų.

2) INDIJOS ISTORIJA SU BRITŲ IMPERIJA

Britų Imperija (Walter Crane žemėlapio nuotrauka)

Tam, kad galėtumėme geriau suprasti taip, kaip žmonės mąsto, iš kur atėjo vieni ar kiti papročiai ir nacionaliniai kompleksai, turėtume išmokti nors truputį istorijos.
Daugelyje filmų ir pasakojimų, indai dažnai kalbės apie istorija su:

1) Mogolų Imperija (kuri įtakojo Indiją visais persiškais islamiškais būdais);
2) Britų Imperija

3) INDIJOS KINO ISTORIJA

Bolivudas turi šimtinę istoriją Indijoje. Pirmasis tylus filmas hindi kalboje ( režisieriaus Dadasahėbo Phalkės "Radža Hariščandra" ) buvo išleistas 1913 - aisias metais Bombėjuje.

Indijoje Bolivudas vaidina labai svarbią rolę.
Šalyje, kurioje raštingumo lygis 1911-aisiais buvo tik 6% (dabar 74.04%) filmai buvo vienintelis švietimo šaltinis.
Indiško filmo temos dažnai sukdavosi apie:

Iš filmo "Acchut Kanya" 

("Nepaliečiama mergina" - 1936

1) įvairius socialinius sunkumus (kastos sistema ir klasės nelygybė);

2) gyvenimas sudėtingoje šeimos hierarchijoje (gyvenimas viename name su uošviais, svainėm, svainiais ir jų vaikais);

3) moters padėtis Indijos visuomenėje;

4) įvairias istorines ir mitologines temas iš šventųjų raštų bei Mogolų imperijos istorijas;

5) moraliniai filmai apie tai kas yra gera ir bloga (pvz.: vogti yra blogai, nepadėti giminaičiams yra blogai, žeminti moteris yra blogai);

6) religinių skirtumų temos (15% arba 180 milijonų Indijos gyventojų yra musulmonai ir religinė įtampa visdar yra jaučiama).

Bolivudas, kuris yra Bombėjuje (nuo 1995 metų Mumbajus), leidžia filmus hindi kalba, tačiau kiekviena valstija Indijoje, kokia maža ji bebūtų, turi savo kiną vietine kalba.

Indijoje, - šalyje kur atvirai kalbėti yra sunku, filmai yra vienintelis išraiškos šaltinis. Filmas kalba už grupę žmonių, išreiškia jų sielvartą, nupasakoja ir atvaizduoja jų sunkumus, dažnai "užkoduotomis" užuominomis dainose, šokiuose ir dviprasmiuose dialoguose. 

Šarmila Tagor ir Rajėš Khanna  -
populiari aktorių pora
(nuotrauka iš www.santabanta.com)

Filmai Indijos liaudžiai yra ir pramoga, ir švietimas. 

Indai mintinai mokosi mėgstamus dialogus, dainas bei šokius, ieško filmuose įkvėpimo ir paguodos, cituoja filmuose girdėtas frazes bei kopijuoja aktorių rengimosi stilių. 

Kiekvienas Bolivudo filmas - tai įspūdingas miuziklas su septyniomis ar aštuoniomis dainomis bei šokiais. 

Daugelis ankstesnios kartos indų  nežiūri vakarietiškų filmų, ne todėl, kad nesupranta angliškai, ir ne todėl, kad filmai yra nerodomi kino teatruose ar netransliuojami per televiziją, tačiau todėl, kad jiems yra neįdomios vakarietiškuose filmuose atvaizduojamos "problemos" ir "kovos". 

Holivudo filmas neparodys jaunos indų marčios gyvenimo naujuose namuose ir jos ginčų su uošve, arba meilės istorijos tarp dviejų meilužių iš skirtingų kastų (nors "Romeo ir Džuljeta" arba net "Titanikas" yra geras indiškos dramos pavyzdys).

Rajėš Khanos sena fotografija

Taigi, kodėl yra svarbu išmokti apie Bolivudą ir ypatingai apie jo aktorius? 

Nes žmonės pastoviai kalba apie aktores ir aktorius, nelyg jie būtų kokie dievai: "Graži kaip Mumtaz", "Kirpčiukai kaip pas Sadhaną", "Kalba kaip Hėma Malini", "Akys kaip pas Šridėvi", "Šoka kaip Govinda", "Balsas, kaip pas Kišor Kumar", "Aukštas kaip Amitabh Bačhan", "Mikčioja kaip Šah Rukh Khan", "Plona kaip Kangana Renot", "Žavus kaip Davinder", "Patrauklus kaip Rajėš Khanna".

Iš pradžių aš nežinojau Bolivudo aktorių ir jų vardų, taigi nesuprasdavau šių palyginimų, tačiau žmonės naudojo šiuos palyginimus (ne tik su manimi, bet ir televizijos pokalbių laidose) taip dažnai, kad man pasirodė, tarsi aktoriai yra svarbi gyvenimo dalis ir aš turiu juos "iškalti", kaip iškaliau kai kuriuos hindi žodžius.

4) SIUVIMAS

Indijoje drabužiai yra siuvami visiems individualiai. Ant kiekvieno "kampo" - po medžiais, sėdi siuvėjai su "Singer" mašinomis. Sariai ir sarių "palaidinės", indiški kostiumai bei vyrų kelnės ir marškiniai yra siuvami siuvėjų. 

Siuvimas yra gan pigus  - pasisiūti vieną indišką kostiumą (salvar - kamyz) moterims kainuos apie penkis eurus).

Pardavėjas siuvimo prekių parduotuvėje

Taigi, tam kad pasisiūti "salvar - kamyz" arba sarį, reikės susirasti gerą pigią audinių parduotuvę ir nusipirkti tinkamą audinį. Tam, kad nusipirkti tinkama audinį, reikia išmanyti apie skirtingus audinius:

1) medvilnė (kaip ji atrodo ir kokiam orui ir progomis ji yra tinkama);

2) sintetika (kaip atskirti gerą ir blogą (pigią ir brangią) sintetiką, taip pat pusiau sintetinius audinius);

3) brokatas (tikras ir netikras);

4) šilkas (tikras ir netikras, Varanasio ar čandėrio);

5) vilna (tikra ar netikra)

6) džiutas (Kalkutoje galima nusipirkti džiute sarių - storų ir tinkamų žiemai)

7) satinas (yra tikras ir netikras)

Po to, kai jūs išmokstate apie skirtingus audinius, dar bus daugybė informacijos apie siuvinėjimą ir dažymą, tikrus ir netikrus, pigius ir brangius, originalius ir neoriginalius, geros ir blogos kokybės, to ar ano miesto spausdinimo motyvus ir dažų kokybes. 

Vilnonės skaros motyvas

Taip pat praverčia žinoti: 

1) ar drabužis yra tinkamas vasarai, žiemai ar monsūnui

2) ar spalva yra tinkama jūsų amžiui ir padėčiai, taip pat jūsų kūno spalvai

(našlės ir vyresnės moterys dėvi šviesias spalvas, jaunos ir jaunavedės dėvi ryškias spalvas, kaip raudona ar rožinė; šviesios moterys dėvi tamsias ryškias spalvas, o tamsios - šviesias "ramias" spalvas.)

3) ar drabužis yra tinkamas nešioti namuose, ar svečiuose, ar vestuvėse.

(namuose dėvimi drabužiai yra lengvi medvilniniai ir "patogūs"; kai norima išeiti iš namų į prekybos centrą arba į svečius, dėvima brangesnį kostiumą su daugiau spalų, motyvų ir "padabinimų", vestuvėse dėvima sunkius ir "žibančius" , ryškius drabužius.)

Nuėjus pas siuvėją su audiniais kartais gali būti sunku jam paaiškinti koks dizainas pageidaujamas: koks turėtų būti kaklas, rankovės, ilgis bei plotis.

Taip pat reikia žinoti kiek audinio pirkti - pavyzdžiui, 1.5 m kamyzui/palaidinei ir  2.5m salvarui/kelnėm).

Aš iš pradžių nieko nežinojau apie audinius, tačiau per laiką, įsiminiau.

5) INDIŠKAS MAISTAS

"Slėgio viryklė - Wikipedia"

Jeigu jūs tapsite namų šeimininke ar marčia Indijoje, Indiškos virtuvės išmanymas pravers. 

Žinoma, Indiška virtuvė yra labai įvairi skirtingose valstijose. Pagrindinės "virtuvės" galbūt būtų tokios:

1) Pandžabo virtuvė - riebaluotas sunkus maistas iš Pandžabo valstijos Indijoje ir Pakistane

2) Bengalų virtuvė - maistas, kur naudojama daug žuvies ir jūrų gėrybių

3) Vegetarinė virtuvė - maistas, kur nenaudojama jokia mėsa, žuvis ir net svogūnai bei česnakai

4) Islamiška virtuvė -  halal aviena, vištiena ir įspūdingos duonos bei ryžiai - Afghanistano ir Persų viruvė.

5) Bombėjaus virtuvė - maistas gaminamas ir parduodamas Bombėjuje, jūros gėrybės.

6) Pietų Indijos virtuvė - dosa, vada, ryžiai, kokosas ir sambar - valgomi ant palmių lapų rankomis

7) Biharo virtuvė - duonos pagamintos iš sattu miltų.
8) Radžastano virtuvė - vandeningi lęšiai su cukrumi, įspūdingi saldumynai ir keisti marinatai.

Yra daug daugiau įvairių "virtuvių" Indijoje, apie kurias aš esu negirdėjusi, tačiau jų išmanymas, gali praversti.

Svarbiausi dalykai Pandžabo "virtuvėje" (mano uošvių) yra šie:

1) Išmokti pagaminti duonas:  roti, čapatį ir parathą. Tam, kad pagaminti apskritą rotį, reikia praktikuotis tešlos voleliu (pastry roller).

2) Išvirti skanius ryžius

3) Pagaminti tarką (indiškas "salsa" padažas iš pomidorų, dedamas į VISUS patiekalus kaip pagrindas, kuris sugeria sausius prieskonius)

4) Išmokti naudotis slėgio virykle. Joje bulvės ir pupelės išverda per 10-15 minučių. 

6) ŠVENTĖS

Gyvenant šalyje ir nesuprantant švenčių, gali būti problematiška. Ar tai yra džiugi šventė, ar paminėjimas, ar šeimos šventė, ar visuotinė?

Ten kur mes gyvename, netoli sostinės Delio, švenčiamos yra šios šventės:

Divalio pūdža

1) Diwali (Divalis) - šviesų šventė, garbinama Lakšmi - turto ir gerovės deivė;

2) Durga Puja (Durga Pūja) - garbinama deivė Durga;

3) Lohri (Lori) - pandžabių šventė, kurioje yra švenčiama ilgiausia naktis (sausio mėn.), taip pat cukrranendrių derlius;

4) Holi - spalvų šventė, asocijuojama su dievu Krišna

5) Raksha Bandan (Rakša Bandan) - kur seserys broliams užriša ant riešų apyrankę - kaip apsaugos ir draugystės simbolį.

6) Eid (Ydas) - musulmonų šventė, kur yra švenčiama Ramadano pasninko pabaiga.

7) Ganesh Chaturthi (Ganeš Čaturti) - šventė švenčiama peitų Indijoje, kur garbinamas dievas Ganėšas

"Deivė Radha švenčia Holi" (Victoria Albert Museum)

Dvi kitos labai svarbios šventės yra sausio 26-ąją - Indijos Respublikos diena  ir rugpjūčio 15-ąją - Nepriklausomybės diena.

7) DEIVĖS IR DIEVAI

Dievas Krišna

Indijos šventraščiai - tai milijonai pasakojimų ir mitų apie įvairius deives ir dievus, jų draugystes ir mūšius. Šie mitologiniai pasakojimai ir juose mininų dievų gausa yra tokia didelė, kad yra lengva juose susipainioti ir pamiršti.

Tačiau studijuoti indų dievus bei deives yra gan naudinga, nes žmonės dažnai juos naudoja kaip palyginimus, pavyzdžiui: "Juodas kaip Krišna" (Krišna buvo labai tamsaus gymio, todėl buvo "nuspręsta" , kad bus daug "padoriau" jo odą atvaizduoti žydra spalva.), "Valgo sviestą kaip Krišna", "Naivus kaip karvė", "Stipri kaip Draupati", "Baisus kaip Ravanas" ir t.t.

Kiekvienas dievas ir deivė turi savo atvaizdą ir tam tikrą simboliką. Pavyzdžiui, pamatę pelę, žiurkę arba dramblį, žmonės automatiškai galvos apie Ganešą, pamatę gyvatę - apie Šiva,  karvę, fleitą arba povą - apie Krišną, tigrą ar liūtą - apie Durgą, beždžionę - apie Hanumaną ir pan. 

DŽYRA ALIŪ - bulvės su kmynais

Mūsų tarnaitė buvo tikra kaimietė ir kalnietė iš Himalajų. Man labai patikdavo jos gaminamas maistas, kuris visada būdavo paprastas ir natūralus. Šiame įraše aš norėčiau pasidalinti jos DŽYRA ALIŪ - "bulvėmis su kmynais" receptu.

DŽYYRA ALIŪ - bulvės su kmynais

JUMS REIKĖS:

Gilios indiškos ar kiniškos keptuvės (karahi arba wok) arba paprastos keptuvės

5-8 šaukštų garstyčių aliejaus (jei nėra - saulėgrąžų aliejaus)

5-6 bulvių, nuplautų, bet su žievelėmis

0.5 arbat. šaukšt. kmynų

0.25 arbat. šaukšt. druskos

0.25 arbat. šaukšt. raudonų pipirų/čilių/paprikų dribsnių (red chilli flakes)

0.25 arbat. šaukšt. garam masalos arba juodųjų pipirų miltelių

0.25 arbat. šaukšt. kurkumos (hind. haldi, eng. turmeric)

Indiškas "karahi"

KAIP PARUOŠTI:

1) Nuplaukite bulves ir supjaustykite, kaip parodyta nuotraukoje (pjaukite bulvę per pusę ir tada išilgai priešinga puse)

2) Įkaitinkite aliejų keptuvėje

3) Sudėkite kmynus į karštą aliejų 

4) Po sekundės, suberkite visas bulves į "karahį" ar keptuvę ir gerai išmaišykite dvejais mediniais šaukštais

5) Sumeskite visus prieskonius: druską, kurkumą, paprikų dribsnius, ir garam masala (arba juoduosius pipirus). 

6) Gerai išmaišykite ir kepkite, ant silpnos ugnies apie 15 min. 

Pagamintas bulves galite padabinti šviežia kalendra ir valgyti su indiška ar lietuviška duona, jogurtu, vienas ar užsigerdami indiška arbata su pienu.

PŪRIAI - indiška duona

KAIP PAGAMINTI PŪRIUS - INDIŠKĄ DUONĄ

Pūriai yra tarsi nelyg maži ročiai (arba čapačiai), kepti aliejuje. Ši duona yra dažnai patiekiama indiškose vestuvėse ar organizuojamuose labdaringuose pietuose. Pūrius yra labai lengva paruošti, tačiau jie turi daug kalorijų.

Virtuvės įrankiai ir tešla

JUMS REIKĖS:

1 stiklinės baltų miltų (hind. "mėda")
1 stiklinės rudų miltų (hind. "atta")
Vandens tešlos maišymui
Truputėli aliejaus ar riebalų, rankoms
Puodo ar gilios keptuvės (kepimui aliejuje)
1 stiklinės aliejaus kepimui
Volo, tešlos kočiojimui
Kiaurasamčio
Popierinių servetėlių

Indiški pūriai

KAIP PARUOŠTI TEŠLĄ IR KEPTI PŪRIUS:

1) Sudėti baltus ir rudus miltus į dubenį ir gerai išminkyti, kol nelips prie pirštų, galite naudoti aliejų, tam kad tešlą taip neliptų prie rankų

2) Palikite tešlą "pastovėti" (bet nebūtina)

3) Gerai įkaitinkite aliejų, sumažinkite ugnį

4) Paimkite gabalėlį tešlos ir padarykite mažą kamuolėlį (stalo teniso kamuolio dydžio)

5) Tada jį voluokite volu apskritai ir padarykite "blyną" (visą vienodo storio - apie 0.5 cm ar plonesnį)

6) Atsargiai ir iš arti panardinkite iškočiotą "blyną" į įkaitusį aliejų

7) Atsargiai panardinkite pūrį kiaurasamčiu, bet "nespauskite", leiskite jam"išsipūsti". Išsipūtusį pūrį, apverskite ir truputėlį pakepkite, kol geltonas.
Išimkite pūrį kiaurasamčiu ir padėkite ant popierinės servetėlės.

Pūrius galima valgyti su ALIŪ LAHSAN (bulvės česnake) ir kitais patiekalais padaže. Valgyti patartina karštą, nes atšalę pasidaro plokšti ir netokie skanūs.

ALIŪ LEHSAN (Bulvės su česnaku)

ALIŪ LEHSAN arba "bulvės su česnaku" yra mano vienas  mėgstamiausių ir lengviausiai pagaminamų indiškų patiekalų.

ALIŪ LEHSAN yra patiekalas iš virtų bulvių bei česnako, kurie "plaukia" pikantiškame padaže. Šį patiekalą galima valgyti vieną (kaip sriubą) arba su indiška (bei lietuviška) duona: ročiais (čapačiais) arba pūriais.

ALŪ LEHSAN su pūriais ir marinuotomis daržovėmis

JUMS REIKĖS:

4-5 vidutinio dydžio virtų bulvių
Apie 4-5 šaukštus garstyčių arba saulėgrąžų aliejaus
2-iejų vidutinio dydžiaus pomidorų
1-os ar 2-iejų česnako galvų (arba 1-2 arbat. šaukštelių pertrinto česnako)
2-iejų žaliųjų aitriųjų pipirų (mažesni = aištresni)
1 arbat šaukšt. kmynų
1 arbat šaukšt. druskos (arba mažiau)
0.5 arbat šaukšt. haldi arba kurkumos miltelių (ilgoji ciberžolė) - geltonai spalvai
0.5 arbat šaukšt. raudonųjų aitriųjų pipirų miltelių
1 arbat. šaukšt. kalendros miltelių
Žiupsnelis vaistinės ožragės miltelių
Žiupsnelis garam masalos ("aštrių prieskonių milteliai" - įvairių indiškų prieskonių mišinys, jei neturima, galima naudoti juodųjų pipirų miltelius, arba nieko).
Žiupsnelis supjaustytų šviežios kalendros lapų padabinimui
1-2 stiklinės vandens (galima naudoti daugiau ar mažiau, priklausomai nuo to kiek padažo arba "sriubos" jums reikia).

KAIP GAMINTI:

1) Išvirti bulves atskirai, gali būti šaltos.

2) Puode ar gilioje keptuvėje, įpilti ir įkaitinti aliejų

3) Aliejuj įkaitus, suberti kmynus

4) Ir po sekundės - sumesti supjaustytus ar sutrintus česnakus (ant silpnos ar normalios ugnies) bei supjaustytus ar nesupjaustytus (galima lengvai išimti vėliau) žaliuosius pipirus (čilius)

5) Tada sumesti visus prieskonius: druską, kurkumą (padaro maistą geltoną), raudonųjų pipirų miltelius (čili) ir kalendros miltelius - viską gerai išmaišyti.

6) Tada supilti pomidorų padažą (2 pomidorus galima įmesti supjaustytus ranka, sutarkuotus tarka arba pašildytus mikrobanginėje krosnelėje ir sumaišytus mikseriu)

7) Gerai išmaišyti prieskonius su pomidorais

8) Kai pomidorai nebebus žali/ gerai pavirs, aliejus atsiskirs nuo vandens ir bus matomas viršuje, tada sudėsime rankomis sutrintas bulves (jos turi atrodyti "nelygiai")

9) Sudėję bulves, įpilsime 1-2 stiklines vandens ir viską gerai išmaišysime.

10) Patroškinsime  5-10 min. ant silpnos ugnies.

11) Ant viršaus galime pabarsyti šiek tiek vaistinės ožragės miltelių (hindi kalboje "kasoori methi", angliškai - "fenugreek"), garam masalos (indiškos masalos mišinys, jei neturima, galima pabarstyti juodųjų pipirų miltelius), taip pat supjaustytos žalios kalendros.

ALIŪ LAHSAN galima valgyti su indiškomis arba lietuviškomis duonomis (kaip valgoma sriubą ar padažą, duoną "panardinant" į bulves), aš mėgstu valgyti šį patiekalą vieną.

Kas yra BABA?

Šiame įraše, aš norėčiau pasidalinti apie Indijos babas arba "sadhūs".

KAS YRA BABA?

Baba iš hindi kalbos taip pat reiškia "senelis", o sadhū - reiškia "šventas". Babos yra tie žmonės, kurie visiškai atsisako įprasto gyvenimo būdo ir palikę šeimas, darbus bei miestus pradeda klajoti po miškus ir kalnus. Jie apsistoja šventyklose ir maisto maldauja iš žmonių - sauja ryžių ar vienas kitas rotis (plokščia apskrita duona) yra jų maistas.

KAIP JIE ATRODO?

Gyvendama mieste aš retai išvystu babas. Indijoje yra daug skirtingų babų ir šventųjų. Skirtingos būna jų aprangos ir jų "paskirtis".

1) Oranžiniai babos

Indijoje oranžinė spalva yra "šventųjų spalva". Jeigu sumanysite užsidėti oranžinį sarį, žmonės sakys: "Atrodo kaip baba". Šiai kategorijai aš priskiriu visus babas, kurie dėvi oranžinius drabužius: Satya Sai Baba, Baba Ram Dev, Jogananda ir kiti.

2) Nuogi babos 

Aš niekada nesu mačiusi nuogo babos mieste, tačiau jie yra gan įžymūs iš filmų ir Himalajų fotografijų. Šie babos dažnai nedėvi nieko, arba dėvi tik kaccha - apatinius baltinius. Ypatingas jų išvaizdos bruožas yra labai ilgi plaukai viršugalvyje susukti į aukštus kuodus. Šie babos praleidžia dauguma laiko medituodami uolose ir praktikuodami jogą.

3) Juodi babos

Į juodus babas dažnai yra žiūrima kaip į "blogus babas" arba juoduosius magus. Jie dažnai rengiasi juodais drabužiais, dėvi daugybę malų ("rožančių") ir mėgsta kaukolių ir skeletų motyvus. Šie babos yra žymūs savo burtais, užkeikimais ir keistais gydymo būdais.

4) Žali babos

Žali babos yra musulmonų šventieji. Juos galima dažnai pamatyti mieste, klajojančius ir prašančius išmaldos. Šiuos babas galima atpažinti iš žalių plačių kurtų (marškinių), topių (musulmonų kepurėlė) ir juodų krepšių. Žmonės dažnai gąsdina, kad krepšiuose yra paslėptos gyvatės (aš taip nemanau), dėlto mes turėtumėme vengti šių babų.

5) Panditai arba džiočiai

Jie nėra babos, bet normalūs hinduistų "kunigai". Jie yra vedę, turi šeimas, tačiau yra tapę panditais ir džiočiais, nes tai yra jų šeimos profesija. Tai dažniausiai "aukštos kastos" žmonės, kurie atlieka įvairias religines (mokamas) paslaugas.

Džiotis reiškia astrologas. Tai tie žmonės, kurie sudaro astrologines diagramas ir skaito iš delnų.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

BABŲ ĮVAIZDIS

Babų įvaizdis visuomenėje skiriasi. Kai kurie žmonės, labai gerbia babas, kai kurie jų bijo ar "netiki".
Dažniausiai, kaimiečiai yra religingesni ir daugiau paiso babų, tačiau miestiečiai yra skeptiškesni.

Babų reputacija dažnai yra panaši į Lietuvos ekstrasensų ar net kortomis buriančių čigonių.

Blogi ir netikri babos naudojasi savo padėtimis, tam kad uždirbtų milijonus (paprasti žmonės, kurie apsimetinėja kad yra babos).

Jeigu moteris ateis pas babą ir pasakys: "Aš negaliu pastoti, padėk" - jis ją užhipnotizuos ir išprievartaus (ir ji pastos).

Jeigu šeimoje nėra vaikų,ar šeima nori sūnaus, jie kreipsis pas babą pagalbos ir baba pasakys: "Jeigu norite sūnaus, turite suvalgyti mažo gražaus berniuko širdį ir jums gims sūnus." Tada šeima pagrobs kitą vaiką, jį užmuš, išplėš jo širdį, suvalgys ją, tačiau nepaisant to, sūnus negims.

Kartais žmogus nueis pas babą ir prašys padėti meilės reikaluose ir baba prižadės sėkmę ir meilę už DAUG pinigų, tačiau galiausiai ta meilė ir sėkmė niekada neateis.

Dėl visų šių kartkartėmis laikraščiuose ir žiniose pasirodančių pasakojimų apie babas, daugelis žmonių jų bijo ir vengia. Tikri babos, kurie gyvena tyrlaukiuose neims pinigų už paprastą išmintingą patarimą.

Panditai dažnai yra kviečiami, kai namuose "vaidenasi" arba kai norima "išvalyti piktąsias dvasias" apsėdusias kokį nors giminaitį (nėra neįprasta girėti iš kaimo žmonių). Jie atliks hinduistų maldų ritualus, aukos gėles ir vaisius, degins smilkalus ir priims aukas (dažniausiai pinigai ir vegetarinai "petūs").

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
YPATINGŲ GYDANČIŲ GALIŲ TURINTIS KAIMIEČIAI

Mūsų tarnaitės Šimlos tėtis galėjo nustatyti žmogaus sveikatos būklę iš pulso rieše. Jis palaikydavo riešą ir pagal pulsą galėdavo pasakyti žmogus gyvens ar mirs, yra sveikas ar ligotas. Jis taip pat galėdavo pasakyti kaip išgydyti tam tikrą ligą vaistažolėmis.

Įdomu tai, kad Šimlos tėvas buvo visiškai neišsilavinęs ir niekada nestudijavo nei ajurvediškos nei vakarų medicinos ir niekam iš savo aštuonerių vaikų neperdavė šių žinių (jo jau nėra gyvųjų tarpe). Taip pat juokinga, kad šis vyras - ūkinikas ir šimto ožkų savininkas kartkartėmis uždirbdavo namuose parduodamas iš ryžių pagamintą ir suraugtą (nelegalią) degtinę.

Šimla pasakojo, kad jos brolis baisiai supyko ant jų tėvo už tai, kad jis išpranašavo jos sūnėno ankstyvą mirtį. Berniukui buvo gal šešeri ar septyneri metai, kai jis sunkiai susirgo. Senelis, palaikęs rankoje riešą, pasakė, kad berniukas neišgyvens. Įsižeidęs sūnus nuvežė berniuką pas daugybę gydytojų,  tačiau berniukas neišgyveno. Brolis laikė savo tėvą atsakingą už berniuko mirtį.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
DESI ILAADŽ (indiškas gydymas)

"Desi ilaadž" yra vietinis ir natūralus gydymas ir žmonės dažnai kreipiasi į praktikuojančius gydytojus, kai vakarietiška medicina nepadeda.
Šimlos vyras buvo suparaližuotas prieš metus dėl keleto insultų ir nors jis gali judinti rankas, viena koja ir pusė veido visiškai nedirba.

Aš paklausiau Šimlos apie "desi iladž" ir ji pasakė, kad jos kaime yra keli žmonės, kurie, apsirengę kaip ir visi kiti (ne babos ir ne panditai) sėdi prie ligonio lovos ir mosikuoja tam tikro medžio šakomis valandą ryte, per pietus ir vakare visą mėnesį. Mosikuodami, jie mintyse kartoja mantras. Viena Šimlos giminaitė taip išgydė savo vyrą ir Šimla tikisi, kad šis būdas padės ir jos sutuoktiniui.

~~~PABAIGA~~~

Taigi babos ir panditai iš išorės tikrai atrodo keistai ir paslaptingai, apie juos yra daugybė mitų ir anekdotų, jų yra bijoma ir vengiama, jie yra aukštinami ir garbinami, ignoruojami ir nepaisomi, tačiau žmonės paprastais drabužiais gydo kaimuose medžių lapais ir nustato ligas laikydami riešus rankose.

Indai nesididžiuoja savo gimtąją kalba

Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti savo patirtimis apie tai, kad indai ne tik nemėgsta savo gimtosios kalbos, bet ir jos gėdinasi. Kaip ir kodėl?

Vienas keisčiausių dalykų, patirtų Indijoje buvo tai, kad beveik visi sutikti indai nesidižiavo savo gimtąją (hindi) kalba. 

Aš negaliu kalbėti už visus Indijos žmones, tačiau ten, kur gyvenu, vietiniai ne tik nesidižiuoja savo gimtąją hindi kalba, bet ir jos gėdinasi.

Knygos Indijos kalbomis

Šis susikirtimas su gimtosios kalbos problema mane nukėlė į nostalgiškus vaikystės prisiminimus vidurinėje mokykloje Kaune.  Aš niekada nepamiršiu mūsų lietuvių kalbos mokytojos kalančios mums į galvas apie gimtosios kalbos svarbą, apie knygnešius paaukojusius savo gyvybes, apie mūsų mažą tautą - visada taip atkakliai kovojusią dėl savo vietos pasauliniame žemėlapyje.

Tačiau daugiakalbėje ir daugiakultūrinėje Indijoje, padėtis beveik priešinga. 

Kai kurie indai teigs, kad jiems būtų labiau patikę, jei anglai būtų pasilikę čia visam laikui. Juk jie suvienijo daugybe mažų kariaujančių karalysčių ir pavadino visas jas "Indija". Jie davė Indijai geležinkelį, anglišką švietimo sistemą, kriketą (žaidimas panašus į beisbolą), kalbą ir atidarė duris į Europą ir modernųjį pasaulį.

Taigi aš savęs klausiu: "Indija, kaip ir Lietuva nebuvo laisva šalis. Indų tautinėje pasąmonėje yra jaučiama širdgėla, skausmas ir keistas nepilnavertiškumas savo kolonistams anglams (kaip ir lietuvių pasąmonėje yra jaučiama širdgėla rusams). Taigi kodėl tada Indija priėmė anglų kalbą atviromis rankomis, taip kaip lietuviai niekada negalėjo priimti rusų kalbos? Ar indai yra nutautinti, ar privilegijuoti?" 

Šie yra keli su hindi susiję pavyzdžiai iš mano gyvenimo:

NEI KNYGŲ, NEI MOKYTOJO

Kai 2007-aisiais metais pirmą kartą atvykusi į Indiją bandžiau nusipirkti hindi kalbos knygų, nesugebėjau rasti nieko, išskyrus devanagari dailyraščio knygelę ir kelias pasakas vaikams.

Man taip pat nepavyko rasti hindi mokytojo ar žmogaus, kuris sutiktų mokyti hindi. 

Kai prašiau uošvių pagalbos,  jie vis sakydavo:  "Kam tau ta hindi, tu moki anglų!"

Norėjau jiems paaiškinti, kad  noriu suprasti apie ką žmonės kalbasi tarpusavyje ir ką kalba apie mane. 

Juk ištekėjau už indo ir atvažiavau į Indiją, nes buvau didžiulė Indijos fanė nuo mažens: skaičiau J.Ivanauskaitę ir M.K. Čiurlionį, lankydavausi ISKCON centre ir parduotuvėje "Mažoji Indija". 

Aš nesu kvaila "angrėz" (anglė) - modernaus pasaulio fanatikė. Aš noriu važiuoti į Indijos kaimus, dėvėti sarius ir bindžius (taškas ant kaktos), melžti karves ir gimdyti vaikus. 

Aš nenoriu atrodyti "užsienietė", aš noriu būti indė! Tačiau mano uošvė man vis kartojo: "Užsidėk džinsus, mes einame į svečius!" ir "Nesimokyk hindi - tai neišsilavinųsių kaimiečių kalba!" 

TU NORI PRAKTIKUOTIS ANGLŲ, AŠ NORIU PRAKTIKUOTIS HINDI

Kartą prekybos centre žiūrinėjome drabužius su vyru, kai prie manęs priėjo "paslaugus" pardavėjo padėjėjas (jauni vaikinai ir merginos kurie įkyriai vaikšto iš paskos ir nori padėti, bet nepadeda.)

Aš jo paklausiau hindi kalboje ar jie turi mano išmierą, o jis man atsakė: "Mam (ponia), aš moku angliškai!" 

Aš staiga supykau, kad net ir jis nenori kalbėti hindi kalboje su manimi ir jam pasakiau: "Bet aš moku hindi!". 

Aš išėjau iš parduotuvės bambėdama apie tai, kad hindi kalbos negerbimas formaliose situacijose yra tiesiog nenormalus.

Mano vyras, žinodamas, kad aš noriu išmokti hindi kalbą, bandė ginti vaikiną, sakydamas, kad jeigu vargšelis moka angliškai aš turėčiau leisti jam praktikuotis  su manimi (užsieniete). Aš atkirtau, kad neturiu su kuo praktikuotis pati, netgi su pačiu vyru.

Devanagari

Šis anglų kalbos kreizas mane išgąsdino ir prajuokino viename naujai atsidariusiame prekybos centre. Žmonių buvo mažiau negu pardavėjų padėjėjų, kurie šnipinėjo ir sekiojo mane, šypsojosi ir spoksojo mįslingais tamsiais žvilgsniais. 

Aš nežinojau kaip reaguoti: nusišypsoti (bet nusišypsojimas tarsi reikš pritarimą), pažiūrėti piktai ir juos išgąsdinti (bet aš tikrai nenoriu jų išgąsdinti) ar ignoruoti (tai būtų melas, niekas negali ignoruoti TŲ žvilgsnių). Taigi aš galiausiai "ignoravau" juos (melas) ir bandžiau susikoncentruoti ant įvežtinių bulvių traškučių ir spalvingų "Mentos". 

Kai bandžiau judėti į priekį mane sustabdė keturių pardavėjų grupė - trys vaikinai ir viena mergina. Jie visi šypsojosi (velnias žino apie ką galvodami). Mergina sušuko: "Explain me!" (ang. paaiškink man!). Aš sustojau tarsi trenkta per galvą. "Explain me?" - man buvo aišku, kad ji norėjo pasakyti kažką visiškai kitą, bet netgi "excuse me"(ang. atsiprašau/atleiskit) nebūtų tikęs šiai situacijai. 

Aš stovėjau, spėliodama ką ji norėjo man pasakyti, bet nieko nesugalvojau. Tada bandžiau išversti jos intonaciją ir kūno kalbą ir padariau išvadą, kad greičiausiai jos "explain me!" reiškė kažką panašaus į "hello!" (sveiki!) ar "welcome!" (sveiki atvykę!) ar "OMG foreigner!" (o, dieve, užsienietė!). 

Taigi aš pasakiau: "Bahut ačha!" (hin. labai gerai) hindi kalboje, nors nebuvau tikra, ar mano šie žodžiai "buvo tinkami šiai situacijai". 

VISAŽINĖ TARNAITĖ

Viena kartą pas mus buvo viena tarnaitė. Aš neprisimenu jos veido, jos vardo, jos drabužių. Aš neprisimenu ar ji plovė indus, ar valė grindis, tačiau aš prisimenu, kad ji buvo labai tipiška, labai paprasta moteris. 

Ji sėdėjo ant mažytės taburetės virtuvėje, aš stovėjau ir kaip visada, bandžiau užmegzti pokalbį ir pagerinti savo hindi. 

Išgirdusi, kad kalbu hindi, ji man pasakė su stipriu įsitikinimu: "Hindi yra lengviausia kalba pasaulyje! Visi gali išmokti hindi labai lengvai!". Pagalvojau, kad greičiausiai esu ne iš tų protingų, nes nesugebėjau gerai išmokti hindi netgi po šešerių metų Indijoje". 

MANO DUKTERS HINDI KALBOS NAMŲ DARBAI

Mano dukra yra ketvirtoje klasėje, bet nemoka skaičiuoti nuo 1 iki 100 hindi kalboje. Jos hindi vadovėlis yra ploniausias, palyginus su visais kitais. Hindi kalbos mokytoja apie namų darbus: "Galite atlikti ar neatlikti - juk tai hindi!"  Aš norėjau apie tai pasiskųsti tėvų susirinkime, tačiau:

1) Mano dukra mokosi anglų kalbos mokykloje (English medium), taigi mes, jos tėvai, tuo įrodome, kad patys mėgstame anglų daugiau negu hindi. Tam, kad išmokinumėme savo vaikus hindi kalbos, turime leisti juos į hindi kalbos mokyklą (Hindi medium), o nesiskųsti. 

2) Aš esu lietuvė. Aš neišmokiau savo dukterį lietuvių kalbos, neskaitau lietuviškų laikraščių ar knygų, nekalbu lietuviškai, neklausau lietuviškų radijo ir nežiūriu filmų. Koks mano požiūris į gimtąją kalbą?

Mano vyro gimtoji kalba yra pundžabi. Tačiau mūsų mieste visi kalba hindi kalba. Kokia yra mano dukters gimtoji kalba? 

Ir aš nusprendžiau niekada apie tai nekalbėti tėvų susirinkime.

Bengali kalbos raštas

POLITIKA

Būti pakvaišusiam hindi kalbos fanatiku yra nepopuliaru, nemadinga ir "nekieta". Indijos valdančioji partija BJP (Bharatiya Janata Party - Bharatija Džanata Party) ir jos vadovas Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis (Narendra Modi) dažnai atspindi savo nacionalistinius, antiislamiškus, antiangliškus, induistiškus ir "hindi" požiūrius. Taigi aistringas gimtosios kalbos palaikymas, gali būti asocijuojamas su politinėmis pažiūromis, ir ši tema gali gelti dauguma žmonių galvojančių kitaip.

DVIGUBOS KATUTĖS ANGLŲ KALBAI

Prieš kelias dienas, mano dukters mokykloje buvo "Prize Day" (Apdovanojimų diena - paskutinė šių mokslo metų diena).

Visi visų trečių klasių vaikų tėvai buvo pakviesti į "AV Hall" (aktų salė), kur moksleiviai vieni po kito lipo ant scenos, kur jiems buvo įteikti ženkleliai su unikaliais titulais, pavyzdžiui: "GRAŽIAUSIAS BALSAS", "LOGIŠKAS MĄSTYMAS", "ORIGINALI IŠRAIŠKA" ir t.t. 

Taigi vieno berniuko titulas buvo: "GERA ANGLŲ KALBA" ir diktorė žvaliai paregino mus ploti dukart ilgiau šiam angliškam titului, tarsi jis būtų daug svarbesnis negu visi kiti.

JEIGU JŪS ŽINOTE HINDI, KODĖL KALBATE ANGLIŠKAI?

Neseniai skaičiau populiaraus indų rašytojo Chetan Bhagat (Čėtan Bhagat) knygą pavadinimu "Half Girlfriend" ("Pusiau mergina"). Šioje knygoje buvo epizodas, kur vienas talentingas vaikinas iš Biharo (Indijos valstija šiaurės rytuose) nuvažiavo į miestą Patną, duoti intervių vienam universitetui. 

Pandžabi kalbos raštas - gurmukhi

Universiteto patalpose, jis jautėsi gan "nejaukiai", nes visi kalbėjo angliškai ir elgėsi gan pasipūtėliškai. Chetan Bhagat taikliai aprašė kaip šis jaunuolis nervinosi interviu metu, ir kaip direktorius ir dar keli mokytojai šaipėsi iš jo netaisyklingos anglų kalbos ir jo neturtingos atsilikusios Biharo valstijos. Direktorius ir kiti buvo indai, tačiau apsimetė, kad nesupranta hindi ir kalbėjo tik angliškai su šiuo jaunuoliu. Tada Madhav Jha (Madhav Dža), jų tiesiai paklausė: "Jeigu mokate hindi, kodėl kalbate angliškai?" - tai tarsi buvo klausimas, kurį aš norėjau paklausti.

VAIKAI "NEKENČIA" HINDI

Mano dukra ir jos klasiokai "nekenčia hindi". Jie ja kalba, žiūri filmus ir klausosi dainų, tačiau jie nemėgsta skaityti ir rašyti hindi kalba. 

Kiekvieną dieną, as bandau priversti savo dukrą skaityti vieną pasakėlę ar apsakymą angliškai, ir vieną - hindi kalboje. 

Angliską apsakymą ji perskaitys džiugiai, tačiau kai aš paprašysiu perskaityti hindi apsakymą - ji pradės maištauti. "Man nepatinka hindi, man nepatinka devanagari!" - ji šauks. Aš visvien priverčiu ją paskaityti nors vieną trumpą puslapį hindi kalboje. 

Hindi kalba: niekas jos negerbia, niekas jos nemyli, niekam ji nereikalinga. Ir aš vėl prisiminiau savo lietuviu kalbos mokytoją, kuri rašė pastabas už kiekvieną rusišką ar anglišką žodį, per klaidą panaudotą lietuviu kalbos pamokų metu. "Tai - žargonas", ji sakydavo.

JAUNIMAS NAUDOJA HINGLIŠ

Kai jaunimas kalbasi tarpusavyje, jie naudoja hingliš (Hindi + English = Hinglish), o hingliš skamba taip:

"Main soch rahi thi ki ve date kar rahe the." (Hing. "Aš galvojau, kad jie susitikinėja", date - angliškas žodis).

"Main bahut busy hoon aaj" (Hing. "Aš labai užsiėmusi today", busy - angliškas žodis).

Daugelis žmonių, net nežino kaip bus telefonas, avarija, greitoji pagalba ar televizorius hindi kalboje, nes jų hindi versijos nebus naudojamos kasdieniniuose pašnekiuose. 

KNYGŲ PARDUOTUVĖS

Knygų parduotuvėse, dauguma knygų bus tik anglų kalboje. Jos bus sustatytos ant stovų ir lentynų, pačiose matomiausiuose vietuose, tačiau hindi knygų reikės paieškoti kampuose ir stalčiuose. Angliškos knygos spindės savo gražiais viršeliais, o hindi knygos atrodys paprastai ir nuobodžiai.

Paskutinėje knygų mugėje vidurinėje mokykloje, nebuvo nei vienos knygos hindi kalboje.

SURENDROS MOHAN PAATHAKO JAUSMINGAS ĮVADAS

Prieš kelias savaites nusipirkau Surendros Mohan Paathako knygą "Kristal Ladž" ("Kristalinis namelis"). Tai mano pirmasis detektyvas hindi kalboje.

Tačiau mane nustebino ir sugraudino jo įvadas, kuriame autorius rašo apie tai kaip niekas neskaito knygų šiais laikais, o ypatingai - hindi kalboje. 

Jis atsiprašinėja už "didžiulę" jo knygos kainą (apie RS 250 = EUR 3.3) dėl kurios, jo manymu, nedaug žmonių galės įpirkti knygą. Šiaip ar taip, žmonės skaitantys knygas hindi kalboje, visi žino, yra ne tokie turtingi kaip žmonės skaitantys knygas angliškai.

Aš pagalvojau: "Kodėl jis atsiprašinėja, kodėl jis taip liūdi? Jis parašė knygą, detektyvą - kažką davė pasauliui, kažką sukūrė.

Urdų raštas

ARUNA - ŠVIESA TUNELIO GALE

Žiemą, kai buvome apsistoję viename Kalkutos viešbutyje, sutikome jauną ir gražią merginą vardu Aruna. Ji buvo gal devyniolikos, ypatingai smulkaus sudėjimo ir gražiomis rudomis akimis.

Mūsų pokalbis užsimezgė prie pusryčių stalo, kur sužinojome, kad ji - teisės pirmame kurse. Mes klausinėjome ją apie advokato darbą ir ką ji galvojo apie pavijingų nusikaltėlių ginimą. Ji atsakė, kad teisė nemato blogo ar gero, bet tik tuos, kurie laikosi taisyklių ir tuos kurie nesilaiko.

Po pusryčių mes nusprendėme aplankyti  įžymią Kalkutos tradicinių sarių parduotuvę.  Aruna išsirinko smėlio spalvos sarį išdabintą ryškiomis raudonomis karvėmis. "Aš myliu karves!" - ji paaiškino. "Ir myliu hindų kultūrą bei kalbą" - ji mane nustebino. 

Neturėdama pinigų "sariui su karvėm", aš nupirkau rudus marškinius su havaiškais paplūdimio spaudiniais savo vyrui, molinę obuolio formos taupyklę savo dukrai ir medinį šaukštą - tarnaitei.

Geltoname Kalkutos taksi Aruna man parodė savo devanagari tatuiruotes ir aš paprašiau jos pašnekėti sanskrito kalba (mokoma mokyklose panašiai kaip lotynų kalba Lietuvoje). Beje, sanskritas man visiškai nepriminė lietuvių kalbos.

Aruna buvo vienintelė, iš tų, kuriuos sutikau, kuri mylėjo karves, sanskritą, Indiją ir devanagari. 

*********************************PABAIGA***********************************